- išbėgėlis
- išbė́gėlis, -ė smob. (1) 1. Vaižg, Ss kas išbėgęs, išvykęs į kitus kraštus arba iš ten atbėgęs, atvykęs. 2. kas išsistiebęs, išaugėlis: Išbėgėlių medelių viršūnės sunku pasiekti rš. Ava anas išbė́gėlis tai Ilgūnas Db.
Dictionary of the Lithuanian Language.